Visiems mums nutinka, kai kažkas įvyksta ne pagal mūsų norus. Tuomet viskas priklauso nuo pasirinkimo, kaip į tai reaguosime. Todėl verta iš anksto apgalvoti koks pasirinkimas yra teisingas ir suformuoti savyje reagavimo į blogą situaciją įprotį.
Viso yra 3 reagavimo į situaciją būdai iš kurių galime pasirinkti. Juos trumpai aptarsime.
Pirmas būdas
Tai dažniausiai pasitaikantis būdas. Kai mus kažkas suerzina, ar atsitinka problema, mes tiesiog norime duoti atgal, rasti kaltininką ir jam paaiškinti viską, kad žinotų. Atsikirsti. Įrodyti savo tiesą. Nugalėti tuoj pat. O kartais tiesiog norime „duoti į snukį”.
Šis reagavimas grįstas emocijomis ir remiasi principu – „kaip tu man, taip aš tau”.
Šiuo atveju manome, kad kažkas kitas kaltas, kad taip įvyko, tik ne mes patys.
Atsakomybė yra permetama ant „kaltininko” ir padėtis tampa beviltiška.
Jei pasielgiame pagal šį scenarijų, tuomet situacija dar apsunkėja. Dažniausiai mūsų priešininkas taip pat mano, kad mes kalti. Tokiu būdu vienas kitą kaltina ir prasideda karas. Taip visai nereikšmingas dalykas gali virsti tikrai didele problema, nuo kurios kenčia abi pusės. Šiuo būdu į mūsų gyvenima ateina didžiausios mūsų problemos.
Atsakomybė yra permetama ant „kaltininko” ir padėtis tampa beviltiška.
Antras būdas
Kitas reagavimo būdas yra šiek tiek protingesnis. Tai yra, kai mes nepalankią situaciją bandome išspręsti gražiai ir taikiai. Norime išsiaiškinti taikiai. Dedame pastangas. Gal viduje ir galvojame, kad „aš nekaltas”, tačiau dedame pastangas.
Jeigu ši situacija nėra sunki, tai greičiausiai mums ir pavyks ją išspręsti. Tačiau jeigu tai sunkesnė situacija, tuomet gali tiesiog pritrūkti psichinių jegų ir mes galime pereiti prie pirmojo sprendimo būdo ir pralaimėti.
Šis reagavimas yra grįstas mūsų psichine jėga. Kiek ilgai mes galime taikiai kalbėtis, taikiai spręsti kilusią problemą? Kiek laiko galėsime išlikti nepereidami į pirmą būdą? Kiek ilgai mes galėsime mastyti pozityviai, jei problema nepasitrauks?
Kiek ilgai mes galėsime mastyti pozityviai, jei problema nepasitrauks?
Šiuo atveju mes jau prisiimame atsakomybę už situaciją, tačiau dėl ribotos mūsų jėgos yra klausimas ar pavyks ją išspręsti. Todėl labai gerai, jei žmogus tai supratęs pereina į trečią sprendimo būdą.
Trečias reagavimo būdas
Tai toks reagavimo būdas, kai žmogus supranta, kad tai, kas ateina į jo gyvenimą yra jo veiksmų pasekmė. Kaip liaudies patarlė sako – „Kaip pasiklosi, taip išmiegosi”. Arba jis yra to vertas dėl praeities veiksmų, arba tai reikalinga jo vystymuisi.
Todėl kaltinti kažką nėra prasmės. Tokiu būdu žmogus gali išlikti ramus patirdamas nesėkmę. Taip pat jis prisiima pilną atsakomybę ir deda maksimalias pastangas problemai išspręsti.
Priimdamas pilną atsakomybę ir suprasdamas, kad jo jėgos yra ribotos situacijai išspręsti, toks žmogus dažniausiai naudojasi aukštesnios jėgos pagalba. Pavyzdžiui dvasininko arba gydytojo pagalba. Dievo pagalba. Šventų žmonių pagalba. Tai, kas yra aukščiau už mus. Draugų pagalba.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus tiki gydytoju, gydytojas gali išgydyti. Taigi aukštesnios jėgos pagalba ateina per tikėjimą. Jei žmogus tiki, jis gali priimti pagalbą, tai yra lyg laidas.
Tačiau nereikia permesti visko aukštesnei jėgai. Pirmiausia patys turime prisiimti pilną atsakomybę ir įdėti maksimaliai pastangų, kiek tik galime įdėti situacijai išspręsti. Tam, kad nepalūžti psichiškai, mums gali padėti aukštesnė jėga.
Trečiuoju būdu galima išspręsti daugumą problemų. Taip pat ir labai sunkias situacijas žmonės išsprendžia šiuo būdu.
Trečiuoju būdu galima išspręsti daugumą problemų. Taip pat ir labai sunkias situacijas žmonės išsprendžia šiuo būdu.
Tai yra trys būdai, kuriais žmogus gali reaguoti. Kiekvienas gali pats pasirinkti.
Parengta pagal Dr. O.G. Torsunovo paskaitas
Pasidalinkite su kitais!
