Kas yra dvasinė laisvė?

0
1028
Dvasinė laisvė

Kiek bus vienas minus vienas dvasiniu požiūriu? DU! Aš atidaviau šypseną – minus vienas. Ir kas gaunasi? Aš šypsausi du kartus daugiau! Kitas žmogus, atsakydamas į mano šypseną, sukelia man dar vieną šypseną!

Dvasinė laisvė reiškia pilną žmogaus užimtumą tarnaujant tiesai. Toks žmogus negalvoja apie savo problemą, jam svarbios kitų problemos. Tuomet jis gauna dvasinę laisvę.

Žmogaus likimai

Žmogus turi du likimus. Vienas likimas nuo pat gimimo priklauso Dievui. Dievas esantis širdyje, kaip sąžinės balsas, laukia, kada mes kažką naudingo padarysime aplinkiniams. Tai yra vienas likimas – būti naudingu žmonėms. Pas kiekvieną žmogų yra šis likimas.

Galima dėti vieną žingsnį per dieną šiuo likimu ir net tokiu atveju mūsų gyvenimas bus sėkmingas.

Kitas likimas tai yra įprastas likimas – atoveiksmiai už poelgius – ką pasėsi, tą ir pjausi. Šis likimas atneša kančias žmogui.

Daugumoje žmonės gyvena pagal savo norus, jie nori daryti tai, kas jiems patinka ir ko jie nori. Tačiau jiems nusispjauti ko reikia kitiems. Tačiau yra žmonės, kurie nugali šį silpnumą savyje ir pradeda rūpintis kitais.

Nuo ko pradėti?

Pavyzdžiui galime pietus virti tik sau. O galima išvirti daugiau ir nunešti maistą socialiai remtiniems žmonėms ar benamiams. Tokie pietai bus tikri. Ir toks gyvenimas yra tikras, kai žmonės nieko nenorėdami uždirbti, tiesiog gamina maistą, kad pamaitinti tuos, kurie yra alkani.

Pavyzdžiui buvo viena moteris, kuri už savo pinigus nupirkdavo vaisių ir nešdavo vaikams, kurių tėvai yra alkoholikai. Vaikas atidaro duris, moteris duoda jam vaisių, sako: „sūneli, čia tau“. Vaikas su ašaromis akyse paima obuoliuką.

Žinoma, vaikas per daug nuo jų nepavalgys, bet jis žinos, kad pasaulyje yra gerų žmonių. Toks įvykis vaikui suformuos tikėjimą ir didelė tikimybė, kad jis užaugęs elgsis taip pat. Tokiu būdu, dėl vieno šio įvykio, gali pasikeisti vaiko likimas.

Taigi ar gali tokia moteris, kuri nešioja tuos vaisius, būti nelaiminga savo šeimoje? Tai tiesiog neįmanoma. Aišku, kad ji bus laiminga. Štai ir viskas – tai yra dvasinė laisvė.

Ką daryti jei aš pats nelaimingas?

Visi nelaimingi žmonės, dažniausiai skundžiasi „Man blogai, man, man…“ ir kuo daugiau žmogus galvoja apie save, tuo jam darosi blogiau.

Užtenka skųstis, galima eiti kam nors padėti, padaryti kam nors gerą darbą ir iškart taps lengviau. Tai paprasta.

Žmogus turi įveikti šį gėdingą šykštumą savo širdyje ir nustoti galvoti apie savo kančias – apie tai, kad „man blogai“, „aš sergu“, „pas mane griūna šeima“, „aš“, „mano“.

Reikia atsitraukti nuo savęs, pradėti gyventi dėl kitų. Pavyzdžiui rūpintis artimu žmogumi yra ne blogesnis pasiekimas, nei padėti skurstantiems. Tiesiog niekam nieko neaiškinant reikia pradėti daryti tai, kas malonu kitiems. Žmogus galbūt ir nepastebės, na ir kas? Reikia daryti savo darbą.

Tokiu atveju Dievas artimojo širdyje tikrai atsilieps ir atsiųs mums laimę. Laimė negali suteikti žmogus. Laimę duoda Dievas artimo žmogaus širdyje. Taip pat Jis mus ir nubaudžia būdamas artimo žmogaus širdyje. Kodėl? Tam, kad žmogus įveiktų savo šykštumą.

Parengta pagal Dr. O.G. Torsunovo paskaitą

Pasidalinkite su kitais!

Parašykite komentarą

Please enter your comment!
Please enter your name here