Pastangų įdėjimas į savo vaikus – tai labai sveikintina idėja, tai geriausia investicija, kokia tik gali būti gyvenime. Tačiau vaikai tėvams yra ir tam tikra atsakomybė, o tuo pačiu ir svarbus likimo egzaminas. Kokie esame patys, tokius gauname ir vaikus. Kaip elgiamės su vaikais, toks bus ir mūsų gyvenimas. Todėl verta pasigilinti į šią temą ir pasimokyti teisingo požiūrio į vaikus.
Kokią reikšmę turi vaikai mūsų gyvenime?
Iš visų galimų palaiminimų, nei vienas negali susilyginti su džiaugsmu turėti vaikų, kurie gero auklėjimo dėka užauga gerais žmonėmis. Geriausias tėvų palikimas yra išsilavinimas, kuriuo dėka sūnus gali tapti laimingu ir garbingu žmogumi.
Iš visų galimų palaiminimų, nei vienas negali susilyginti su džiaugsmu turėti vaikų, kurie gero auklėjimo dėka užauga gerais žmonėmis. Geriausias tėvų palikimas yra išsilavinimas, kuriuo dėka sūnus gali tapti laimingu ir garbingu žmogumi.
Niekas negali būti lyginama su šiuo palaiminimu, tai yra pati didžiausia laimė turėti tokį vaiką savo gyvenime. Aukštesnės laimės gyvenime nėra. Didžiausią laimę žmogus patiria, kai jo vaikas tokiu tampa.
Koks išsilavinimas reikalingas vaikui?
Tai kas gi, iš tiesų, yra išsilavinimas vaikui? Kai kurie galvoja, jog pats geriausias išsilavinimas yra Kembridžas ar kažkas panašaus.
Kaip manote, kas vaikui yra pats geriausias išsilavinimas? Visiškai teisingai – tai vertybinis išsilavinimas. Yra daug pavyzdžių, kai žmonės turi labai rimtus diplomus ir labai puikų išsilavinimą, tačiau tai būna beprasmiška.
Žmogus gauna paprastą išsilavinimą – irgi aukštąjį, bet paprastą, per daug neišsiskiriantį. Jeigu jis turi stiprias vertybes – jo augimas visuomenėje kils akimirksniu, labai greitai. Kodėl? Todėl, kad žmonės nežiūri į diplomus, jie žiūri į charakterio savybes, žmogaus savybes, į jo gebėjimus daryti taip, kaip reikia.
Gebėjimai priklauso nuo charakterio savybių, todėl auklėdami tėvai privalo dirbti su savo vaiko charakterio savybėmis. Tai yra auklėjimo pagrindas, svarbiausia jo šerdis.
auklėdami tėvai privalo dirbti su savo vaiko charakterio savybėmis. Tai yra auklėjimo pagrindas, svarbiausia jo šerdis.
Kaip auklėti vaiką?
Bet problema slypi tame, kad neįmanoma dirbti su vaiko charakterio savybėmis, nes vaiko neįmanoma auklėti. Jis auklėjasi pats. Kaip jis auklėjasi? Perimdamas savo tėvų sąmonę. Vaiko neįmanoma auklėti, kad ir ką mes jam besakytume jis vis tiek to nedarys, tai yra neįmanoma. Todėl Vedos sako, kad tuomet nėra ko tuščiai ir kalbėti.
Vedos sako, kad auginti vaiką reikia būtent taip, kaip paukštis, kai paukšteliai iškrenta iš lizdo, ką paukštis daro? Įkiša juos atgal.
Kai antis mato pavojų, ką ji daro? Ji bėga kuo toliau nuo tos vietos. Ką daro jaunikliai? Bėga paskui ją. Tokiu būdu antis juos moko kaip reaguoti į pavojų.
Kai pas žuvį atsiranda mažos žuvytės, ką ji daro? Ji jas laiko krūvelėje, būryje. Kaip ji tai daro? Savo judėsių pagalba, ji juos surenka į krūvelę.
Vedos sako, jog lygiai taip pat turime auginti savo vaikus, kaip tai daro gyvūnai. Vaikų nereikia versti, prievartauti, skubinti ir kažkaip kitaip morališkai versti. Turėtume suprasti, kad jie bus tokie, kokie esame mes, jie nieko kito neperims tik tai, ką turi tėvai. Viskas.
Šeimos atmosfera – vaikų auklėjimo pagrindas
Todėl, kad protas tobulėja tik poelgių rezultate ir daugiausiai šioje sąsajoje turi įtakos šeimos atmosfera. Ta atmosfera, kurioje gyvename mes, tai yra didžiausia jėga auklėjanti vaikus. Atmosfera reiškia mūsų gyvenimo principus.
Pavyzdžiui, jeigu principai yra: daugiau pamiegoti, pasipykti, vakare pažiūrėti per televizorių visokiausias nesąmones. Jeigu mūsų principai yra apsivalgyti nakčiai, parūkyti darbe arba balkone. Jeigu mūsų principai yra, pavyzdžiui, artimųjų žmonių paniekinimas, galvojimas tik apie save ir taip toliau, tai nesitikėkime, kad vaikas užaugs išauklėtas. Nesitikėkime!
Vaikai – likimo egzaminas
Galime pagalvoti, kad vaikas užaugs tokiu kaip aš ir gerai. Ne – jis ne tokiu kaip aš užaugs – jis užaugs tokiu, koks mane nervins, nes vaikas yra įasmeninimas pačios aukščiausios, pačios stipriausios likimo bausmės. Arba pačio stipriausio likimo apdovanojimo – vienas iš dviejų. O kas bus ar apdovanojimas, ar bausmė – tai priklauso nuo mūsų gyvenimo, todėl vaikai yra mūsų likimo egzaminas.
Kaip mes gyvename, taip su mumis elgiasi vaikai. Labai aiškiai galime suprasti pagal savo vaikus. Ant kiek mano gyvenimas yra švarus ir naudingas, taip švariai ir naudingai su mumis elgsis mano vaikai.
Šeima su vaikais išsiskiria – kas toliau?
Šiame ryšyje norisi pastebėti įdomius fenomenus, kurie vyksta išsiskyrusių žmonių gyvenime.
Moteris, pavyzdžiui, metė vyrą, viena liko su vaikais. Ji sau susiranda naują vyrą. Ir kas vyksta toliau? O toliau vyksta karas tarp jos vaikų ir naujo vyro. Be to, įdomu, kad vyras, daugumoje atvejų, visiškai nieko blogo vaikams nenori, nelinki ir jis stengiasi gerai su jais elgtis, bet karas vis tiek tęsiasi.
Kur slypi priežastis? Jeigu moteris metė savo vyrą su neapykanta, tai reiškia ji šią neapykantą įdėjo į savo vaikus. Ir jie toliau gadins jai gyvenimą ir patys to nežinodami, nelinkėdami, jie to nenorės. Taip per juos veikia likimas.
Įdomu žinoti, kad iš tikrųjų, šeima yra sukuriama ne vyrui ir žmonai, šeima yra sukuriama vaikams ir vaikai yra patys svarbiausi šeimos savininkai. Tai jų teisė, kad šeima egzistuotų, yra pirmoji pagal likimą, o tėvų teisė yra antraeilė.
Įdomu žinoti, kad iš tikrųjų, šeima yra sukuriama ne vyrui ir žmonai, šeima yra sukuriama vaikams ir vaikai yra patys svarbiausi šeimos savininkai. Tai jų teisė, kad šeima egzistuotų, yra pirmoji pagal likimą, o tėvų teisė yra antraeilė.
O jeigu mes nenorime vaikų?
Tai įdomu, kad vaikų teisė atsiranda jau anksčiau negu jie ateina į pasaulį. Kai vyras ir žmona tiesiog mylisi, jie jau kaupia tą energiją, kuri priklauso ne jiems, o jų vaikams. Ir jeigu jie kaupia energiją, o vaikų nenori pradėti, tai ta energija pereina į moters ligas arba jos psichologinius sutrikimus.
Todėl tam tikru momentu moteris jaučia, kad reikia skubiai susilaukti vaikų. Jai prasideda kažkokia neurozė, ji negali tiesiog gyventi.
Jeigu vyras moteriai sako, kad mes vis tiek neturėsime vaikų ir toliau su ja mylisi, jis tokiu būdu griauna moters gyvenimą. Ji pradeda pykti ir galiausiai anksčiau ar vėliau tiesiog tą vyrą paliks. Moteris negalės iškęsti tokios situacijos. Kažkokiu gyvenimo momentu kyla poreikis turėti vaikų, nes susikaupia tam tikra psichinė energija kūne, nuo intymaus gyvenimo. Tai yra likimo galia.
Kaip keičiasi gyvenimas, kai vaikas ateina į šeimą
Tačiau, kai moteris pastoja, ji tuoj pat nusiramina, jos psichika atsipalaiduoja ir ji jaučia, kad viskas vyksta gerai šeimyniniame gyvenime. Kai moteris tampa nėščia, tai santykiai labai stipriai gerėja šeimoje, jeigu jie eina teisinga linkme, o jeigu eina neteisinga linkme, tai atvirkščiai, jie stipriai blogėja.
Jeigu sunkus likimas, atsirado vaisius, tai tuoj pat likimas sušvelnėja. Visi palankūs dalykai padidėja šeimoje, pagerėja. Nepalankūs išeina. Taip veikia likimas šeimoje, kur gyvenimo kryptis yra teisinga.
Bet jeigu kryptis yra neteisinga, tai vaisius padeda sugriauti šeimą. Jis atsiranda ir gyventi tampa dar sunkiau. Taigi prieš vaiko pradėjimą reikia pakeisti gyvenimo kryptį. Iš pradžių reikia teisingai elgtis vienas su kitu, o tik po to pradėti vaiką. Kitaip po pradėjimo bus tik dar blogiau. Iš pradžių reikia santykius paruošti vaiko pradėjimui, o vėliau tik pradėti patį vaiką. Negalima daryti atvirkščiai, tai yra pavojinga.
Kai žmonės skiriasi, o vaikas jau yra
Apie skyrybas šeimoje su vaikais skaitykite šiame straipsnyje Skyrybos ir vaikai
Vaikai – apdovanojimas ar bausmė?
Vedos sako, kad likimas labiausiai veikia per tą asmenybę, kuri yra meilės objektas. Kas šeimoje yra pats didžiausias meilės objektas? Vaikai. Per juos likimas veiks labiausiai, todėl jie ir baus, o ne kažkas kitas.
likimas labiausiai veikia per tą asmenybę, kuri yra meilės objektas.
Kaip vaikai baudžia? Kartais netgi savo paties gyvenimo kaina. Pavyzdžiui, kažkas kažką žiauriai meta – vaikai gali tapti narkomanais arba vagiais, arba žudikais. Kuo žiauresnį poelgį žmogus padaro, tuo žiauresnis atoveikis veikia per vaikus.
Dažniausiai vaikai baudžia savo tėvus savo pačių kančiomis, jie griauna savo gyvenimą, tam, kad nubausti savo tėvus. Todėl tai matyti yra labai sunku, nemaloni situacija. Todėl į vaikus reikia atsižvelgti labiausiai, nes tai yra pavojingiausia. Jeigu neatsižvelgiama į jų norus, tai toliau likimas labai pavojingas šeimai. Tokiu atveju šeima stipriai griūva ir reikia dėti daug pastangų, kad ją išsaugoti.
Jeigu tėvas ir motina padarė labai daug gerų darbų, tai reiškia, kad jų sūnus geriausiai vykdys savo sūnaus pareigą ir taps labai gerbiamu žmogumi visuomenėje. Arba, pavyzdžiui, dukra. Viskas tai sprendžiama iš tėvų poelgių. Tai yra auklėjimo pagrindas.
Kaip elgtis gimus vaikui?
Jeigu gimsta vaikas, reikia baigti užsiimti niekais. Reikia pradėti gyventi teisingai šeimoje – iš visų jėgų stengtis elgtis vienas su kitu teisingai.
Reikia pradėti gyventi teisingai šeimoje – iš visų jėgų stengtis elgtis vienas su kitu teisingai.
Ypač moters širdis tai supranta. Jeigu ji pykosi su vyru iki kol atsirado vaikas, ir vaikas gimsta, moteris jaučia, kad jau negalima. Jokiu būdu negalima pyktis.
Iš pradžių moteris tai jaučia, vėliau pripranta daryti neteisingai ir viskas. Pamiršta apie tai. Pradeda pyktis su vyru vaikui esant šalia, bet iš pradžių jos širdis labai jautriai supranta, kad taip elgtis negalima.
Jokiu būdu negalima prie vaiko vienas kito žeminti, nepagarbiai elgtis, aiškintis santykius, daryti nuodėmes, negalima daryti nesąmonių, kai jau yra vaikas. Kodėl moteris tai labai jaučia? Todėl, kad jos širdis yra labai nukreipta į tiesą.
Ji galbūt iki galo nesupranta, kam to reikia, bet visgi nujaučia, kad taip elgtis negalima. Tai tikrai. Todėl moters širdis sako tiesą ir reikia jos klausytis tokiose situacijose. Vaikas pasirodė – pasirodė ir didelė atsakomybė gyvenime. Reikia jau kitaip elgtis, nuo šio momento tapti suaugusiais žmonėmis ir reikia rimtai mokytis, kaip gyventi teisingai, nes vėliau rimtos bausmės gali ateiti per vaiką.
Linkime Jums tvirtų šeimų ir nuostabių vaikų!
Parengta pagal Dr. O.G.Torsunovo paskaitą
Pasidalinkite su kitais!
