Kas liečia gerus darbus ir poelgius, Vedose sakoma – kad jokie argumentai neturi mūsų gąsdinti. Geri darbai yra tai ką žmogus privalo daryti. Mes neturėtume galvoti kas kitiems yra skirta likimo. Daryti gerus darbus yra žmogaus ir kiekvienos gyvos būtybės pareiga.
Daryti gerus darbus yra žmogaus ir kiekvienos gyvos būtybės pareiga.
Nesvarbu ar žmogus yra ar nėra nusipelnęs, kad su juo pasielgtų gerai, mes vis tiek turime daryti gerus darbus.
Žmogus gali atsisakyti gero darbo jo atžvilgiu. Jis turi tam teisę. Mes neturime versti priimti mūsų gerą poelgį. Jeigu žmogus nenori – tai yra pasirinkimo laisvė, jis gali pasirinkti kažką kitą.
Kartais tėvai gali priversti savo vaikus. Tačiau jie neturėtų prarasti autoriteto vaikų akyse. Auklėjimas reiškia klausymas. Jeigu vaikas klauso, reiškia jis auklėjasi.
Todėl, mes turime daryti gerus darbus. Tokiu būdu apsivalo mūsų sąmonė. Geri darbai daromi dėl to, kad apvalyti savo sąmonę.
Šiuo atveju yra du tipai santykių su kitu žmogumi
Jeigu jūs padarote gerą darbą žmogui, kuris to nevertas, tai vadinasi – malonė. Žmogus gali pralieti malonę kitam žmogui ir išlaisvinti jį iš kančios, tačiau šiuo atveju jis sunkumus pasiima sau.
Tačiau šventas žmogus gali susitvarkyti su bet kokiais sunkumais. Jam tai yra paprasta.
Tai galima palyginti su žvake ir laužu. Užtenka visai nestipriai papūsti vėjui ir žvakė užges. Bet ar gali tas vėjas užpūsti didelį laužą? Jis tik labiau jį uždegs.
Tai galima palyginti su žvake ir laužu. Užtenka visai nestipriai papūsti vėjui ir žvakė užges. Bet ar gali tas vėjas užpūsti didelį laužą? Jis tik labiau jį uždegs.
Todėl žmogus, kuris gali įveikti kitų gyvų būtybių sunkumus ir kančias, turėtų tai daryti tam, kad labiau uždegti savo laužo ugnį. Geri darbai yra galimybė mums.
Ar galime imtis darbo?
Tačiau žmogus, kurio jėgų neužtenka padėti kitam, neturėtų imtis šio darbo, nes jo ugnis gali užgesti. Todėl kai žmogus pradeda eiti tobulėjimo keliu, jis neturėtų visiems iš eilės pasakoti apie tai ką jis išgirdo, pamatė ar sužinojo. Tokie pasakojimai dažnai priveda prie to, jog jis pats nusivilia – jį kas nors perkalba.
Žmogus turėtų saugoti išmintį ir dvasinę jėgą savo viduje, kol daigelis viduje yra nesutvirtėjęs. Tyla yra labai geras dalykas. Pradžioje nereikia per daug kalbėti. Vėliau kai atsiranda stipri vidinė jėga, žmogus ima suprasti kam reikia pasakoti savo žinias, kam jis gali padėti, o kam ne. Toks yra principas. Nes jei mes manome, kad visiems iš eilės galime padėti – tai reiškia išdidumą. Mes negalime visiems padėti.
O kas jei geri darbai pakenks mano reputacijai?
Žmogus atlikdamas savo pareigas niekada nesusigadins reputacijos. Reputacija visada gerai matosi žmogaus širdyje. Jeigu pas žmogų bloga reputacija – tai iš karto matyti, tačiau jeigu jis sąžiningai atlieka savo pareigas, daug ką galima išgalvoti, apšmeižti, tačiau reputacija nuo to nesugenda.
Yra žmonės kurie už akių bando žmogui sugadinti reputaciją. Tačiau, kai ateina pats žmogus, visi tuoj pat nutyla ir į akis negali nieko pasakyti.
Tai kas yra žmogaus širdyje yra aiškiai matyti, todėl žmogus neturėtų bijoti daryti gerus darbus dėl to, kad gali nukentėti jo reputacija.
Darykime ir geri darbai grįš su kaupu!
Parengta pagal Dr. O.G.Torsunovo paskaitą
Pasidalinkite su kitais!
