Klausimas: Esu vieniša mama, sūnų auginau viena. Praeitais metais jis sėkmingai įstojo į universitetą, pasirinko prestižinį fakultetą. Deja, sūnaus interesų ratas yra labai siauras, jis visą dieną gali praleisti prie kompiuterio, nieko neveikdamas gulinėti ant sofos. Žmonės ir giminaičiai gerbia mano sūnų, tačiau jis yra labai infantilus ir be kompiuterio niekuo nesidomi. Kaip galėčiau jam padėti atsikratyti infantilumo? Ar reikėtų su tokio amžiaus vaikinu elgtis kaip su vyru? Prašyti jo pagalbos, kai elgiasi neteisingai vidumi atsiriboti, bet išoriškai rodyti jam pagarbą, nors sūnus su manimi elgiasi nepagarbiai.
Dažnai vieniša mama, augindama sūnų viena, atsiduria tokioje situacijoje, kai sūnus tampa pilnametis.
Naikinantis prieraišumas
Spąstai, kai motina viena augina sūnų, yra tame, kad ji labai stipriai prisiriša prie savo vaiko. Motinos prieraišumas reiškiasi įvairiais būdais – ji yra prisirišusi prie to, kad sūnus būtų žmogumi, kad visuomenėje jis elgtųsi tinkamai. Tai gali būti arba per didelis motinos meilumas savo sūnaus atžvilgiu, arba visiškas jo vengimas – visa tai yra prisirišimo pasireiškimai.
Viskas, ką motina bedarytų, atveda tik prie vieno, sūnus elgsis vis įžūliau ir įžūliau. Vienintelis dalykas, ką tokia moteris turėtų padaryti, tai suprasti, kad kilpa jos sūnui yra jos didelis ir stiprus prisirišimas.
Tinkamas elgesys
Jeigu motina iš tikrųjų myli savo vaiką, ji turėtų tiesiog išprašyti suaugusį sūnų iš namų. Sūnus galės sugrįžti tik tada, kai taps žmogumi, o nevykėlis nėra motinai reikalingas. Tik teisinga motina, kuri nėra prisirišusi ir nedreba dėl savo sūnaus, gali taip pasielgti.
Tik teisinga motina, kuri nėra prisirišusi ir nedreba dėl savo sūnaus, gali taip pasielgti.
Vyras auklėjasi tik tada, kai jam yra blogai, jis negali auklėtis, kai jam yra gerai. Galime šokinėti aplink sūnų, galime jo prašyti, kol duodame sūnui galimybę taip gyventi, jis visą laiką bus infantilus. Jis, tiesiog, elgsis vis įžūliau ir įžūliau. Gyvenimas pats savaime privers motiną išspirti sūnų į savarankišką gyvenimą.
Moteris turėtų suprasti, kad su vyrais reikia elgtis labai griežtai. Jeigu motina nesugeba būti griežta, dreba dėl savo sūnaus, deja, tinkamai jo neišauklės. Tai yra neįmanoma.
Per daug meilus arba griežtas motinos elgesys, be jokių veiksmų, nieko nepakeis. Sūnus greitai perpranta motinos taktiką ir supranta, kad ji nieko blogo nesugeba jam padaryti, todėl ir toliau elgiasi įžūliai.
Vyrai, dažnai negali vesti dėl stipraus motinos prieraišumo. Jie negyvena, o egzistuoja. Nieko negali, niekur nedirba, neturi šeimos.
Kaip motina gali padėti tokiam sūnui?
Yra tik vienas būdas, kaip motina gali padėti savo sūnui. Ji turi išprašyti jį iš namų ir išleisti į savarankišką gyvenimą. Tai reikia padaryti iš meilės sūnui. Sūnus išeis, bet su laiku sugrįš, jausdamas dėkingumą savo motinai.
Moteris, taip elgdamasi, nebaudžia sūnaus. Ji, tiesiog, neleidžia jam naudotis tuo, ko jis nenusipelnė.
Sūnus turi išlaikyti motiną, o ne atvirkščiai. Motina turi išprašyti sūnų iš namų ir neleisti jam viskuo naudotis. Tai visiškai nereiškia prievartos, tai yra teisingumo išraiška sūnaus atžvilgiu. Kai tik vyras atsidurs gatvėje, jis iš karto viską supras ir taps normaliu vaikinu.
Prievarta pasireiškia tada, kai motina rodydama savo nereikalingą meilę ir prieraišumą, tęsia savo ,,hiper globą“. Taip elgdamasi ji griauna sūnaus gyvenimą.
Auginkime berniukus su meile, bet, kai ateina laikas, tiesiog, juos paleiskime.
Parengta pagal Dr. O.G. Torsunovo paskaitas
Pasidalinkite su kitais!
