Meilė – gyvenimas palaimoje

0
210
meilė - gyvenimas palaimoje

Kas yra meilė? Klausimas nėra lengvas ir į jį visais laikais kiekvienas ieškodavo atsakymo pats. Tačiau visi galime sutikti, kad meilė – tai pagrindinė šio pasaulio varomoji jėga. Įsimylėjęs žmogus visada jaučiasi lyg ant sparnų. Tačiau šiais laikais dažnai susiduriame su meilės trūkumu, dėl kurio galime jausti beprasmybę ir tuštumą. Ką tokiu atveju daryti ir kaip rasti gyvenimo spalvas?

Kas tai yra meilės trūkumas? Meilė tai maistas mūsų dvasiai. Žmogus yra „ne vien duona gyvas“. Kai mylime ir esame mylimi, per mus teka meilės srovė, kuri pilnai pamaitina ir esame laimingi, aktyvūs, jaučiame pilnatvę. Tačiau jeigu žmogus ima tik imti meilę, bet neduoti, arba tik duoti ir neimti, tuomet jis stabdo srovę ir iš esmės neatlieka savo kaip žmogaus funkcijos. Nelieka harmonijos ir nuotaika genda, krinta darbingumas, atsiranda baimė ar apatija, o jei ši būsena tęsiasi ilgai, tuomet gali pradėti sirgti kūnas.

Meilė visur

Negalvokime, kad meilė teka tik tarp mūsų ir mylimo žmogaus. Ar tik ta, kurią švenčiame per Valentino dieną. Ji teka visur – tarp tėvų ir vaikų, tarp darbuotojų ir vadovų, tarp žmonių ir valdžios, tarp mūsų ir mūsų augintinio, gamtoje, ir net kiekvienoje ląstelėje. Viskas yra susiję meilės saitais. Vienur tie saitai yra silpnesni, kitur stipresni.

Žmogus yra skatinamas meilės saitus vis didinti laikui bėgant. Todėl jis jaučiasi gerai, kai gerai sutaria su jau esamais jo gyvenime žmonėmis ir nori užmegzti naujų pažinčių. O jeigu buvęs ryšys nutrūksta, arba tiesiog žmonės susipyksta, tuomet širdyje atsiranda trūkumo jausmas ir jis jaučiamės blogai.

Dažnai žmonės susipyksta dėl įtakos, valdžios, turto, pažiūrų, pareigų neatlikimo ir kitų dalykų. Visa tai yra antraeiliai, trečiaeiliai, ar dar kažkurios eilės dalykai palyginus su meile, kuri visada yra pirmoje vietoje. Todėl yra neverta pyktis su žmogumi, dėl bet kokio dalyko. Mes visada galime gerbti kito nuomonę, atleisti ar atsiprašyti jei matome, kad kyla konfliktas. Tačiau jei nebūsime suinteresuoti tai daryti, tada įsivysto konfliktas ir buvęs ryšys ima tiesiog degti, o galiausiai gali ir visai nutrūkti. Tai mums neduoda laimės.

Meilės šaltinis

Pirminis meilės šaltinis yra šios visatos Kūrėjas – Dievas. Šventraščiuose sakoma, kad Jis yra pati Meilė. Kitas lygis yra Šventi žmonės, kurie duoda meilę visiems, kam jos reikia neatlygintinai ir besąlygiškai. Jie gali užjausti, patarti, pagydyti, atstatyti mūsų vidinę būseną. Ir tai darydami Jie jaučia džiaugsmą. O mes randamės kažkur žemiau.

Dažniausiai gerumu keičiamės mainais į pinigus, todėl pas mus santykiai yra suteršti. Jaučiame trūkumą, esame nelaimingi. Meilė tai reiškia, kad mes galime ne tik mėgautis kitu žmogumi, bet ir dėl jo kažką padaryti savo noru nesavanaudiškai, tiesiog todėl, kad norime, jog mus sietų stiprus ryšys. Šventieji nori, kad juos su visais sietu stiprus meilės ryšys, todėl jie padeda visiems nemokamai ir besąlygiškai. Tėvai myli savo vaikus, todėl jais rūpinasi besąlygiškai nors tai ir nėra lengva.

Žmogų galima sulyginti su laistytuvu kuris pastoviai turi laistyti. Mes kasdien turime rūpintis savo artimaisiais, dirbti darbe ir aptarnauti klientus, bendraujant skleisti gerą nuotaiką. Kitaip sakant mes pastoviai turime laistyti – duoti savo dėmesį kitiems. Tai yra privaloma ir be to negali gyventi nei vienas žmogus. Tačiau ką daryti jei mūsų laistytuvas tampa tuščias? Iš čia prasideda visos problemos. Pradeda kilti susierzinimas, mieguistumas, tinginystė, konfliktai ir visos pasekmės, nes mūsų laistytuvas yra tiesiog tuščias. Tai vadinasi meilės trūkumu.

Mūsų laistytuvas yra nuolat papildomas srove iš Dievo, kuri teka į mus nenutrūkstamai ir besąlygiškai, tam kad galėtume laistyti kitus ir apskritai tam, kad palaikyti mūsų gyvybę. Tačiau kadangi pas mus nėra tokio noro dalintis, dažniausiai tai darome per prievartą arba tik už pinigus, tai tiesiog savo vandenį sunaudojame SAU. Tai vadinasi egoizmas. Tuomet nebeturime ką duoti kitiems, jie mums nėra dėkingi ir vandens nebelieka, yra tiesiog badas arba kitaip – meilės trūkumas.

Ka daryti, kai trūksta meilės?

Taigi ką daryti jaučiant stiprų meilės trūkumą – jaučiamės blogai ir atrodo jog visas gyvenimas nemielas? Pats paprasčiausias variantas yra tiesiog kažką imti daryti dėl kitų žmonių nieko už tai neprašant mainais. Turėtume savo dėmesį paskirstyti po lygiai – mylėti kitus taip, kaip save.

Pats paprasčiausias variantas yra tiesiog kažką imti daryti dėl kitų žmonių nieko už tai neprašant mainais. Turėtume savo dėmesį paskirstyti po lygiai – mylėti kitus taip, kaip save.

Kuomet taip elgiamės, kiti žmonės jaučia mums dėkingumą ir nesąmoningai siunčia savo geras mintis, kuriomis užsipildome ir trūkumas užsipildo. Tuomet galime duoti dar daugiau ir dar daugiau gauname dėkingumo.

Galite paklausti – „O kas bus jei kiti tik naudosis mūsų gerumu?“. Į tai atsakymas yra labai paprastas. Visatoje egzistuoja priežasties ir pasekmės dėsnis. Jeigu jūs kažkam padarėte gerą, tuomet jums irgi kažkas padarys gerą. Tai yra visatos garantija. Tai veikia per dėkingumą. Jei jūs padarote gerą, tai žmogus neišvengiamai pajaus dėkingumą. Yra neįmanoma nepajausti dėkingumo, jei jums padarė gerą. Taip nuolat veikiant jūs prikaupiate daug dėkingumo ir pasaulis jums ima visokeriopai jį gražinti laimės forma. Toks žmogaus gyvenimas vadinamas dorybingu.

Pavyzdžiai

Norint tuo įsitikinti galima tiesiog pabendrauti su savanoriškų organizacijų savanoriais ir paklausti kaip jie jaučiasi, kodėl jie ten dalyvauja. Beveik visi jums atsakys kad jie jaučia didelę palaimą ir prasmę, kad jų gyvenimas yra puikus.

Galima tiesiog pabendrauti su savanoriškų organizacijų savanoriais ir paklausti kaip jie jaučiasi, kodėl jie ten dalyvauja. Beveik visi jums atsakys kad jie jaučia didelę palaimą ir prasmę, kad jų gyvenimas yra puikus.

Taigi jaučiant meilės trūkumą geriausias būdas jį pašalinti yra tiesiog imti daryti kažką dėl kitų, neatlygintinai. Nieko daug galvoti nereikia, tiesiog imti ir daryti tai, ką reikia šiuo metu kitiems žmonėms. Kaip ir kiekvieną darbą pradžioje mes nelabai mokame, bet išmokstame bedarant. Todėl su laiku galima išmokti padėti vis daugiau žmonių.

Pradžioje galite pradėti nuo:

  • Padėti savo šeimai, tėvams, sutuoktiniui, vaikams, seneliams tiesiog atlikti reikalingus darbus ar suteikti reikalingą pagalbą
  • Globoti benamius gyvūnus
  • Dalyvauti savanoriu organizacijose kurios padeda kitiems
  • Paaukoti dalį savo pinigų šioms organizacijoms ar paremti žmonių švietimą
  • Išvalyti mišką nuo šiukšlių
  • Pasirūpinti savo kaimynais, bendra gyvenamąja aplinka
  • Tiesiog dalį savo darbo, kurį mokate geriausiai, atlikti nemokamai geriems tikslams

Nuo to galima pradėti, o pradėjus jums ateis daugiau minčių ir idėjų. Kuo labiau žmogus leidžia sau panirti į tokį gyvenimo būdą, tuo jis jaučiasi laimingesnis. Žinoma tam reikia drąsos ir pastangų, tačiau žmogus, pabandęs šį gyvenimo būdą, jau tikriausiai nenorės grįžti prie senojo. Jo gyvenimas prisipildys džiaugsmu, harmonija ir pilnatve.

Pasidalinkite su kitais!

Parašykite komentarą

Please enter your comment!
Please enter your name here