Vegetarizmas

Vegetarizmas ir jo nauda, kaip maitintis vegetariškai teisingai ir būti sveikam. Vieni vegetarizmą vadina mada, kiti sako kad tai išsigalvojimas, o yra ir tokių, kurie suvokia, kad kiekvienas gyvūnas turi teisę į gyvybę.

Vegetarizmo šaknys labai gilios - daugiausia jis paplitęs rytų šalyse jau nuo neatmenamų laikų. Tūkstančius metų ten daugybė žmonių maitinasi vegetariškai. Jų sveikata nenusileidžia mūsų sveikatai, nors ir negauna gyvulinių baltymų, o nuvykus galima pamatyti jog šie žmonės yra laimingesni ir dažniau šypsosi.

Todėl vegetarizmas turi prasmę kiekvieno mąstančio žmogaus gyvenime. Žmogus stipresnis už gyvūną intelektu, taigi jis turėtų silpnesnį ne valgyti, o globoti ir rūpintis. Gyvūnai taip pat turi tėvus, vaikus, antras puses, jie tai pat bijo ir saugo savo gyvybę, nori gyventi. Augalai taip pat gyvi, tačiau pati gamta mums sako ką reiktų valgyti - augalas nuo mūsų nebėga ir neverkia, kai norime jį nuskinti ar paimti sunokusį vaisių.

Lietuvoje nuo seno buvo žmonių kurie atsisakė gyvulinio maisto, pavyzdžiui didis mūsų tautos mąstytojas Vydūnas. Taip pat Simonas Griauža, kuris 1913 m. išleido knygelę apie vegetarizmą - rekomenduojame paskaityti. Nors praėjo 100 metų, tačiau ten nagrinėjami tie patys klausimai šia tema, kaip ir mūsų dienomis.