Skyrybos – pagrindinė priežastis ir sprendimas

0
358
Skyrybos

Skyrybos – tai nuolatinė šių laikų žmogaus problema. Žinome, kokia yra skyrybų statistika. Kokia yra skyrybų priežastis ir kaip įveikti šią situaciją, kai santykiai sugriauti ir viskas atrodo beviltiška?

Kas yra skyrybos? Vieno šeimos psichologo kabinete pamačiau kreivę, panašią į raidę „V“.

Ši kreivė reiškia tai, kas yra iš tikrųjų, kaip būna mūsų gyvenime.

Iš pradžių žmonės įsimyli vienas kitą ir jie jaučiasi laimingi, vėliau jie pripranta vienas prie kito ir palaipsniui supranta, kad yra egoistai.

Tokie žmonės kartu gyvena penkerius, šešerius metus ir kai artinasi septynerių, aštuonerių ar devynerių metų laikotarpis žmonių santykiai pasiekia dugną, nes idėja, kad jie gyvens su savo išsvajotuoju partneriu laimingai – dūžta. Tuomet dažnu atveju įvyksta skyrybos. Tokios jau yra santykių taisyklės.

Santykių dugnas

Jokios svajonės nėra, visi žmonės turi kažkokių ydų, kurios visada sukels skausmą. Vyrus žeidžia moterų trūkumai, o moteris žeidžia vyrų trūkumai.

Tuo metu, jeigu tokie žmonės nepradėjo užsiimti dvasine praktika, šansų išsaugoti šeimą nėra. Išskyrus atvejus kai jie kartu gyvena tame dugne, nepatiriant visiškai jokios laimės, nei gerų santykių, o tiesiog gyvena šalia kaip du augalai savo vazonuose, atskiruose kambariuose.

Kai žmogus suvokia, kad reikia užsiimti dvasine praktika ir supranta, kad jo artimajam reikia duoti, o imti reikia ne iš jo, o iš Dievo, tokio žmogaus kreivė ima kilti į viršų.

Pergalė

Jis tarnaudamas savo artimajam, rūpindamasis juo, netgi neturėdamas jokių jausmų tam žmogui, pradeda pastebėti dėkingumą, simpatiją, gerąsias savybes ir pačias geriausias ypatybes. Tokio žmogaus kreivė pradeda sparčiai kilti į viršų, pasiekia aukščiausiąjį tašką ir žmogus mato, kad jis pasiekė likimo pergalę.

Tokio žmogaus kreivė pradeda sparčiai kilti į viršų, pasiekia aukščiausiąjį tašką ir žmogus mato, kad jis pasiekė likimo pergalę.

Tai reiškia, kad nuo šio momento ateina pagarba, ištikimybė, supratimas, kad yra tik vienintelis žmogus gyvenime, kito jam nereikia.

Vėliau žmonėms senstant jų santykiai tampa šiek tiek šaltesni, nes senatvė visada viską šiek tiek atvėsina, bet ne dėl to, kad jiems gresia skyrybos.

Dauguma žmonių sugriauna savo šeimą, kai kreivė vos tik pradėjo leistis, nes jie visiškai nenori, kad kažkas jų gyvenime leistųsi žemyn, jie nori tik linksmintis. Jų gyvenimo koncepcija – aistra, reiškia tiesiog mėgautis artimu žmogumi.

Tokie žmonės nori tik malonumų, pasitenkinimo kūnišku gyvenimu ir vienas kitu. Iš pradžių jie įsimyli, o vėliau, kai romanas baigiasi – santykiai yra sugriaunami ir įvyksta skyrybos. O toliau tokio būdo žmonės ieško partnerio tik lytiniams santykiams ir jiems labai sunku sukurti šeimą, kol jie nesupras, kad dėl artimojo žmogaus reikia šiek tiek pasiaukoti ir jį pakęsti.

Yra ir kita žmonių kategorija, tai žmonės, kurių sąmonė yra neišmanyme, jie tiesiog nesugeba sukurti šeimos. Tai reiškia pilną egoizmą.

Kartu, bet nelaimingi

Dar viena žmonių grupė, tai tokie partneriai, kurie pasitenkino vienas kitu, stipriai prisirišo, jie sukūrė savo šeimą, turi vaikų, bet kankinasi. Tokie žmonės negali išsiskirti, nes dar kažko tikisi vienas iš kito. Jie kartu gyvena, kenčia, o jų santykiai tampa vis blogesni.

Tokie žmonės vis labiau suvokia, ant kiek žmogus yra egoistiškas pagal savo prigimtį. Jie tai supranta iš savo artimo žmogaus – pažįsta koks yra žmonių būdas, ant kiek žmonės yra egoistiški.

Tokie santykiai palaipsniui pasiekia krizę, bet jeigu žmogus pradeda užsiimti dvasine praktika, tarnauti Dievui, tai viskas pradeda išsilyginti ir kreivė ,,V“ gali tapti visai negili.

Nesavanaudiškumo neįmanoma rasti šeimyniniame gyvenime, jei žmogus negarbina Dievo. Neįmanoma iš savęs ištraukti nesavanaudiškumo, nes laimės iš artimo žmogaus troškimas yra ant tiek stiprus, ant tiek užsispyręs, kad atsikratyti jo be dvasinio gyvenimo, be šventumo pagalbos – neįmanoma. Todėl, kol žmogaus bute neatsiras altorius, kol jis nepradės tarnauti Dievui, savo tikėjime, tradicijoje, kultūroje, jokių galimybių išlaikyti šeima nebus. Nepakaks jėgų.

Daugelio žmonių skyrybos įvyksta dar pradžioje, kitų – kai pasiekia aštuonerius, dešimt ar dvyliką metų bendro gyvenimo. Tie, kurie gyvena toliau dažniausiai kankinasi būdami vienas su kitu. Jei žmogus ima ieškoti tikėjimo, keisti save, raidė „V“ pradeda kilti aukštyn, o tuo atveju jau žmonės nesiskiria. Žmogus ima matyti tai, ko jis norėjo gyvenime, šviesūs, švarūs ir tikri santykiai pradeda atsirasti jo gyvenime.

Žiaurus elgesys vienas su kitu

Jeigu šeimoje žmonės elgiasi žiauriai vienas kito atžvilgiu, tai reiškia, kad Dievo jų gyvenime visiškai nėra. Dievas pasireiškia asmeniniame gyvenime kaip sąžinė, o jeigu elgiatės vienas su kitu neturėdami sąžinės, tai reikštų, kad tikėjimo širdyje nėra, nors galbūt ir užsiimate dvasine praktika.

Dvasinė praktika visada reiškia sąžinę asmeniniuose santykiuose. Galime apie kažką kalbėtis tarpusavyje, kažkur dalyvauti, bet grįžus namo šaukti vienas ant kito, tai reiškia, kad Dievas širdyje dar neapsigyveno. Dievas reiškia sąžinę, o sąžinė reiškia gebėjimą priimti kitą žmogų, atlesti jam ir jį pakęsti. Taip pasireiškia sąžinė žmogaus širdyje.

Santykiuose nėra gylio

Kita žmonių grupė – jeigu santykiuose nėra žiaurumo, bet nėra jokios gelmės, negalite atverti širdies vienas kitam, gyvenate tik dėl tam tikrų tarpusavio reikalų: vaikų, buto ar kažko kito – tai reiškia, kad Dievas jūsų gyvenime jau yra, bet labai silpnai. Kol žmogus nesigilins į savo dvasinį gyvenimą, rimtai jo nepraktikuos – santykiai netaps brandesni, gilesni.

Dauguma žmonių gyvena kartu, kad naudotis vienas kito energija. Vyras sugrįžta namo, nes jam patinka gyventi moters energijoje, ji yra rami, maloni ir rūpestinga. Moteris yra su vyru todėl, kad jai patinka vyro energija, su juo moteris jaučiasi saugiai, užtikrintai, turi tam tikrų galimybių (vaikai, būstas). Visa tai mes galime pavadinti savanaudiškumu. Tai aistros, įsimylėjimo savanaudiškumas.

Žmogus mano mylintis kitą žmogų, o iš tikrųjų jis tik naudojasi priešingos lyties privilegijomis ir viskas. Tikra meilė yra įmanoma tik jeigu žmogus tarnauja Dievui ir toje tarnyboje pradeda jausti šventumą pas kitus žmones, o vėliau ir savo širdyje. Tas šventumas duoda galimybę tiesiog tyliai, ramiai pakęsti, priimti, tarnauti savo artimajam žmogui.

Iš pradžių reikia pakęsti, o tai yra tikrai labai sunku, vėliau priimti, o dar vėliau tarnauti. Šios trys likimo pergalės stadijos yra labai sudėtingos. Tačiau, kai žmogus jau pradėjo tarnauti savo artimajam, visi sunkumai jo kelyje pasišalina.

kai žmogus jau pradėjo tarnauti savo artimajam, visi sunkumai jo kelyje pasišalina.

Pergalės pavyzdys

Noriu papasakoti jums tikrą istoriją, asmeniškai pažįstų šį žmogų. Vienas vyras, kuris tiki Dievu atėjo pas savo mokytoją ir pasakė jam, kad jis viską savo žmonoje toleravo, viską  joje priėmė, viską jau gavo. Dabar jam iškilo klausimas, kam išvis reikia šeimos, galbūt geriau gyventi visiškai vienam, juk viskas jau yra iškęsta ir su viskuo sutikta.

Mokytojas jam atsakė, kad tik dabar ateis laimė į jo gyvenimą – tik dabar šis žmogus taps laimingas.

Atsiminkite šį pasakojimą, tai kiekvieno iš mūsų gyvenimo istorija.

Kai atrodo, kad viskas neteisinga

Viena moteris turėjo šeimą, vyrą, du vaikus, turėjo normalų gyvenimą, viskas buvo gerai  ir seksas, ir tarpusavio santykiai. Bet vyras netikėtai paliko šeimą – skyrybos. Kodėl jis taip pasielgė? Kodėl jis surado kitą merginą? Kodėl Dievas šio vyro nenubaudė? Jis sau ramiai, laimingai gyvena, susilaukė dar vaikų, gyvena ir mėgaujasi. Jis žiauriai paliko šeimą, moteris liko viena su vaikais.

Paaiškinimas būtų toks, kai žmogus gyvena tiesiog dėl šeimos, vaikų, mokyklos, namo, kurį statė ar dėl buto, kuriam ilgai taupė. Gyvena dėl to, kad kartu miega vienoje lovoje, turi daug bendro, toks žmogus lėtai griauna savo šeimyninį gyvenimą.

Visa tai nėra pagrindas, kuris gali sulaikyti žmogų pasilikti drauge. Vienintelis dalykas, kuris gali sulaikyti žmogų pasilikti yra sąžinė, kuri ateina į mūsų gyvenimą, jeigu mes tarnaujame Dievui.

Vienintelis dalykas, kuris gali sulaikyti žmogų pasilikti yra sąžinė, kuri ateina į mūsų gyvenimą, jeigu mes tarnaujame Dievui.

Jei žmogus visą laiką tik gyvena ir eina į darbą, bet nepradėjo galvoti apie šventumą, nepakabino ikonų, šventųjų paveikslų, neturi altoriaus savo namuose, neįjungia dvasinės muzikos, nepradėjo žiūrėti pamokančių filmų, nepradėjo maldos, šventinto maisto gaminimo, jei nieko žmogus nepradėjo daryti – sąžinė tokio žmogaus širdyje nepasirodys.

Ir tai reiškia, kad gražaus gyvenimo svajonė artimojo žmogaus širdyje pradės lėtai rusenti ir vieną dieną ji ateis kitos moters ar vyro pavidalu, sugriaudama gyvenimą.

Žmogus pamirš, kad jis myli savo vaikus. Jei žmogus apsinuodija įsimylėjimu, tai yra baisūs nuodai žmogaus sąmonei. Vyras, kuris apsinuodija įsimylėjimu kitai moteriai, jame atšąla jausmai netgi savo vaikams. Jis net su jais nebendrauja taip giliai, kaip anksčiau, jie tampa svetimi jam. Įsivaizduojate, kokia tai jėga! Žmogus turėjo šeimą, mylėjo žmoną, vaikus – viską sugriauna naujas įsimylėjimas kitam žmogui.

Todėl čia nėra jokios laimės, jei vyras taip pasielgė. Jame tiesiog yra destruktyvi jėga. Todėl nereikia net galvoti apie tą įsimylėjimą, tiesiog palikti jį ramybėje. Tegu kiekvienas gyvena savo gyvenimą. Yra šeima, yra vaikai ir puiku. Reikia galvoti apie Dievą, gyventi dėl jo, o kai sąžinė ateis į šeimą, nuo to momento niekas jau nieko daugiau nepaliks.

Linkime Jums įveikti visas šeimos problemas ir likti kartu!

Parengta pagal Dr. O.G.Torsunovo paskaitą

Pasidalinkite su kitais!

Parašykite komentarą

Please enter your comment!
Please enter your name here